Rusų kalba (русский язык) – kalba, priklausanti rytų slavų kalbų grupei, kuri įeina į indoeuropiečių kalbų šeimą. Tai labiausiai geografiškai išplitusi kalba Eurazijoje ir plačiausiai vartojama slavų kalba. Rusų kalbai labiausiai giminingos ukrainiečių ir baltarusių kalbomis, tačiau ir kitos slavų kalbos (lenkų, čekų, bulgarų, serbų) yra gana panašios, kadangi laikui bėgant slavų kalbos mažiau diferencijavosi nei, pavyzdžiui, germanų kalbos.

Abėcėlė

Azbukos puslapis, pirmasis vadovėlis rusų kalba. Atspausdintas Ivano Fiodorovo1574 m.

Pagrindinis straipsnis – Rusų kalbos abėcėlė.

Rusų kalbos užrašymui naudojama modifikuota kirilicos versija. Rusų kalbos abėcėlę sudaro 33 raidės. Lentelėje pateiktos visos rusų kalbos raidės pagal abėcėlę (po jomis pateiktas IPAtarimas):

А
/a/

Б
/b/

В
/v/

Г
/g/

Д
/d/

Е
/je/

Ё
/jo/

Ж
/ʐ/

З
/z/

И
/i/

Й
/j/

К
/k/

Л
/l/

М
/m/

Н
/n/

О
/o/

П
/p/

Р
/r/

С
/s/

Т
/t/

У
/u/

Ф
/f/

Х
/x/

Ц
/ts/

Ч
/tɕ/

Ш
/ʂ/

Щ
/ɕɕ/

Ъ
/-/

Ы[ɨ]

Ь
/-/

Э
/e/

Ю
/ju/

Я
/ja/

Senosios rusų kalbos abėcėlės raidės:, susiliejusi su (/e/); ir , abi susiliejusios su (/i/); , susiliejusi su (/f/); ir , susiliejusi su (/ja/ arba /ʲa/).

Rusų abėcėlė turi daug simbolių kodavimo sistemų. KOI8-R buvo sukurtas vyriausybės kaip standartinė koduotė. Ši koduotė vis dar veikia į UNIX panašiose operacinėse sistemose. Tačiau populiarios MS-DOS ir Microsoft Windows naudoja kelias skirtingas koduotes.


Paplitimas

Rusų kalba yra labiausiai paplitusi Rytų Europoje ir Azijoje. Rusų kalba yra didžiausia iš slavų kalbų. Ją kaip gimtąją arba antrąją kalbą skirtingais skaičiavimais vartoja 300–320 milijonų žmonių. Rusijoje, kur ji yra oficiali kalba, rusų kaip gimtąją kalbą vartoja 120 milijonų žmonių. Rusų kalba taip pat yra viena iš 6 oficialių JTO kalbų.


Garsai

Rusų kalba fonologinę sistemą paveldėjo iš slavų kalbos.


Gramatika

Rusų kalboje yra šeši linksniai, jie panašūs kaip ir lietuvių kalboje. Linksniuojamosios kalbos dalys tai daiktavardis, būdvardis, skaitvardis ir įvardis.

Rusų veiksmažodžiai kaitomi laikais. Jų yra trys: esamasis, būtasis ir būsimasis.

Taip pat šioje kalboje yra ir trys giminės. Daiktavardžio giminę daugeliu atvejų galima nustatyti pagal galūnę: moteriškos giminės daiktavardžiai turi galūnę -a arba -я, niekatrosios -o, -ё arba -e. Visi kiti daiktavardžiai yra vyriškosios giminės. Paprastai jie turi nulinę galūnę (t. y. jos neturi ir baigiasi priebalsiu arba minkštumo ženklu) ir labai retai, kaip ir moteriškosios giminės daiktavardžiai, baigiasi raide -a. Daiktavardžiai su galūne -ь gali būti ne tik vyriškosios, bet kartais ir moteriškosios giminės.